Blog`as el. parduotuvėje

maumedis terasa terasines lentos mediena medis 8-1-1

Originalus straipsnis:  https://lt.wikipedia.org/wiki/Maumedis

 

Maumedis (lot. Larix) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Genties pavadinimas iš lotynų k. žodžio laridum – taukai, taip šios genties medžių sakai palyginti su taukais.
Turinys
1 Maumedžių paplitimas
2 Maumedžių morfologija
3 Maumedžiai Lietuvoje
4 Rūšys, porūšiai ar hibridinės formos
5 Šaltiniai
6 Nuorodos
Maumedžių paplitimas
Paplitę Žemės šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato ir subarktikos juostose - Centrinės Europos Alpių, Sudetų, Tatrų, Sudetų, vakarų Karpatų kalnuose, Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose, Šiaurės Azijoje (Sibiras ir Rusijos Tolimieji Rytai), Tibetas, Mongolija, Kinija, Japonija ir Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.

Nepaliniai maumedžiai rudenį pageltus spygliukams (Kinijos Sičuano provincija)

Plačiažvynio maumedžio (Larix x marschlinsii) kankorėžiai ir spygliukai

Uralo kalnų Taigos miškuose augantys sibiriniai maumedžiai (Beriozovskio rajonas, Chantų-Mansių autonominė apygarda, Tiumenės sritis 64°17'47"N 60°54'10"E
Maumedžių morfologija
Tai vidutinio stambumo ar stambūs, netaisyklingo šakojimosi, su retoka laja medžiai. Spygliai minkšti, švelnūs, rudenį nukrinta. Maumedžiai - vienanamiai medžiai. Vyriškieji kankorėžiai geltoni, sukrauti trumpuosiuose ūgliuose, pamate apsupti pumpurų žvynų. Moteriškieji kankorėžiai rausvi arba žalsvi, sukrauti trumpuosiuose ūgliuose, pamate apsupti spyglių. Subrendę kankorėžiai apvalūs, kiaušiniški arba cilindriški. Kankorėžiai prinoksta tų pačių metų rudenį. Sėkloms išsiaižius, kankorėžiai pasilieka ant šakų dar kelerius metus, kol supūva. Sėklų daigumas blogas.
Maumedžiai greitai auga, šviesamėgiai, atsparūs šalnoms ir žiemos šalčiams. Turėdami ilgas ir gilias šaknis, jie atsparūs ir vėjovartai. Taip pat atsparesni nei kiti spygliuočiai dūmams bei dujoms, kadangi kasmet meta spyglius. Dauginami sėklomis. Geriausiai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose, bet pralaidžiuose dirvožemiuose. Palyginus ilgaamžiai, kai kurių rūšių (europiniai ir vakariniai maumedžiai) pavieniai medžiai išgyvena beveik iki 1000 metų. Gentyje aukščiausi ir masyviausi yra vakariniai maumedžiai (aukščiausias 58,5 m, masyviausias 78 m³ tūrio).
Maumedžiai Lietuvoje
Lietuvoje plačiau paplitęs europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica), bet dėl jo statuso iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar tai laikytina vietine ar introdukuota rūšimi. Kita kiek plačiau introdukuota svetimkraštė rūšis Lietuvoje yra sibirinis maumedis.
Saugomi Lietuvoje maumedžiai (2017 m. duom.):
Aukštadvario dvaro parko maumedžiai (Trakų raj.)
Dabulevičių maumedis (Vilkaviškio raj.)
Dauguviečių maumedis (Biržų raj.)
Degsnės miško maumedis (Prienų raj.)
Gruževskių dvaro maumedžiai (Šiaulių raj.)
Januliškio maumedžiai (Švenčionių raj.)
Nemunėlio Radviliškio maumedis (Biržų raj.)
Panūdžių maumedis (Kelmės raj.)
Riškaičių maumedis (Šiaulių raj.)
Stirniškių kurilinis maumedis (Kupiškio raj.)
Žiglos maumedis (Kauno raj.)
Rūšys, porūšiai ar hibridinės formos
Tarpusavyje maumedžiai lengvai kryžminasi, o augdami skirtingose gamtinėse sąlygose sudaro daug ekologinių ir hibridinių formų. Tad skirtingai nuo autorių, gentyje priskaičiuojama 10–15 rūšių, kurios dėl anksčiau išvardintų aplinkybių per ilgą laiką keičiasi. Žemiau nurodytos 10 maumedžių rūšių ir šalia jų išskiriami varietetai ar porūšiai, bei 4 hibridinės formos.
Eurazijos žemyno maumedžiai (7 rūšys):
Europinis maumedis Larix decidua Mill. ;
Karpatinis maumedis Larix decidua var. carpatica Domin ; Savaiminiai Karpatų ir Sudetų kalnuose.
Alpinis maumedis Larix decidua var. decidua; Savaime paplitę apie Alpių kalnus.
Lenkinis maumedis Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach ; Savaime paplitę gerokai šiauriau nuo Karpatų kalnų - kalvotame ir lygumų Vyslos upės baseine ir į šiaurę nuo Varšuvos. Savaiminis ir kultūrinis aptinkamas vakarų Baltarusijoje ir vakarų Ukrainoje netoli pasienio su Lenkija. Lietuvoje lenkinių maumedžių statusas iki galo nėra aiškus ir ginčytinas. Vienais botanikų šaltiniais teigia, kad jie tik nuo XIX a. introdukuoti, o seni istoriniai šaltiniai teigia, kad lenkiniai maumedžiai Lietuvoje augo ir XIV a. – XVI a.. Lenkinio maumedžio kamienas tiesus, kankorėžiai mažiausi tarp trijų europinio maumedžio varietetų: 1,5–2,5 cm ilgio.
Daūrinis maumedis Larix gmelinii (Rupr.) Kuzen. ; Centrinis ir rytų Sibiras bei Rusijos Tolimieji Rytai.
Larix gmelinii var. gmelinii; Daugiausia nuo Jenisėjaus upės iki Kamčiatkos.
Larix amurensis Kolesn.
Larix cajanderi Mayr.
Larix gmelinii var. japonica (Maxim. ex Regel) Pilg. ; Sin. (Larix kurilensis, Larix kamtschatica); Kurilų salos ir Sachalinas, seniau augo ir Kamčiatkoje.
Larix gmelinii var. olgensis (A.Henry) Ostenf. & Syrach ; Kartais laikoma atskira rūšimi Larix olgensis; Šiaurės Korėja, Kinijos Heilongdziango provincija ir Rusijos Primorės krašte Sichote Alino kalnai.
Larix gmelinii var. principis-rupprechtii (Mayr) Pilg. ; Sin. (Larix principis-rupprechtii); Kinijos Šansi ir Hebei provincijų kalnuotose dalyse. Kai kurių juos studijuojančių autorių laikoma atskira rūšimi.
Kėninis maumedis Larix griffithii Hook.f. ; Rytų Himalajuose.
Larix griffithii var. griffithii;
Larix griffithii var. speciosa (W.C.Cheng & Y.W.Law) Farjon ; Pietvakarių Kinijos kalnuose ir šiaurės rytų Mianmare.
Japoninis maumedis Larix kaempferi (Lamb.) Carrière ; Auga Japonijos Honšiū salos centrinės dalies kalnuose (Čiūbu ir Kanto regionuose).
Sičuaninis maumedis Larix mastersiana Rehder & E.H.Wilson ; Vakarų Kinijos kalnuose.
Nepalinis maumedis Larix potaninii Batalin ;
Larix potaninii var. chinensis (Voss) L.K.Fu & Nan Li ;
Larix potaninii var. himalaica (W.C.Cheng & L.K.Fu) Farjon & Silba ;
Larix potaninii var. macrocarpa Y.W.Law ;
Larix potaninii var. potaninii ;
Sibirinis maumedis Larix sibirica Ledeb. ; Rusijos europinės dalies šiaurės rytai ir vakarų Sibiro lygumos. Anksčiau buvo išskiriamas kaip atskira rūšis - rusinis arba Sukačiovo maumedis (Larix russica sin. Larix archangelica sin. Larix sukaczewii), kurio arealas driekiasi į vakarus nuo Uralo kalnų iki Baltosios jūros ir netoli Onegos ežero rytinių pakrančių, už Uralo kalnų į rytus ir pietryčius - sibirinis maumedis. Dabar sibirinis ir rusinis maumedžiai priskiriami vienai tai pačiai sibirinio maumedžio rūšiai.
Šiaurės Amerikos žemyno maumedžiai (3 rūšys):
Amerikinis maumedis Larix laricina (Du Roi) K.Koch ; Savaime labai plačiai paplitę Šiaurės Amerikos vidutinių platumų klimato ir subarktikos juostose nuo Aliaskos iki Niufaundlando.
Subalpinis maumedis Larix lyallii Parl. ; Šiaurės Amerikos žemyno vakarinėje dalyje.
Vakarinis maumedis Larix occidentalis Nutt. ; Šiaurės Amerikos žemyno vakarinėje dalyje.
Hibridinės formos:
Larix × czekanowskii Szafer ; Sibirinio ir daūrinio maumedžio hibridas.
Larix × lubarskii Sukaczev ;
Larix × maritima Sukaczev ;
Plačiažvynis maumedis Larix x marschlinsii Coaz sin. Larix x eurolepis A.Henry ; Europinio ir japoninio maumedžių hibridas išvestas XIX a. pab. Škotijoje. Joje dabar plačiai išplatintas, kurioje sodinamas miškų plantacijose. Labiau atsparus ligoms, nei europinis bei japoninis maumedžiai. Greitai auga, didžiausias aukštis 32 m, laja iki 8 m skersmens. Žievė raudonai ruda, subrendusių sueižėjusi. Spygliukai iki 4 cm ilgio. Kankorėžėliai didesni nei japoninio maumedžio.
Šaltiniai
Šokti aukštyn ↑ Saugomų teritorijų valstybės kadastras
Nuorodos
Commons-logo.svg
Vikiteka: Maumedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
theplantlist.org / Larix | Anglų k.
nature.com / Genetic relationship among Eurasian and American Larix species based on allozymes | Distribution of Larix taxa (map) | Anglų k.
conifers.org / Larix | Anglų k.
euforgen.org / Larix decidua European larch (inc. map) | Anglų k.
agroatlas.ru / Range of distribution of Siberian Larch (Larix sibirica). (map) | Anglų k.
agroatlas.ru / Range of distribution of Dahurian Larch (Larix dahurica). (map) | Anglų k.
na.fs.fed.us / Alpine Larch | Anglų k.
na.fs.fed.us / Tamarack | Anglų k.
na.fs.fed.us / Western Larch | Anglų k.